Knyga bandanti apginti poziciją, kad visokius riebius maisto (mėsą, sūrį, sviestą ir pan.) produktus valgyti yra sveika. Autorė (žurnalistė) aprašo visą istoriją kaip atsirado maisto piramidė ir kaip mėsa buvo stumiama į užribį Amerikoje (nepasakyčiau, kad labai sėkmingai). Taip pat pamini klasikinius istorinius Inuitų ir Masajų pavyzdžius, kurių mityba iš esmės buvo beveik vien mėsa ir pan. Taip pat daug dėmesio skiriamia visokiems aliejams, kaip jie atsirado, koks galimai yra jų poveikis sveikatai ir pan. (išvada sau - daugiau maistą gamintis pačiam)

Pagrindinė knygos mintis, kad mokslas apie mitybą dažnai yra paremtas tik koreliacijomis (kodėl remtis vien koreliacija yra blogai žiūrime čia http://www.tylervigen.com/), tyrimų autorių polinkiu apginti savo poziciją, selektyviu duomenų parinkimu ir pan. Taip pat autorė pakišo įdomių idėjų kaip kad vegetarai ilgiau gyvena dėl to, kad jie rūpinasi sveikata labiau apskritai. Tų idėjų yra galbūt ir daugiau ir mano tikslas nėra jas visas čia išvardinti.

Bendradarbiui pasakiau, kad tai bus pirma knyga, kurią tikrinsiu ir tarkime su mėsos vartojimu tikrai įdomu. Jeigu žiūri tik į mėsos suvartojimą tai koreliaciją tarp mėsos suvartojimo ir ligų rasti galima, bet jei papildomai atsižvelgti į rūkymą, pasyvų gyvenimo būdą ir kitus būdus kenkti/nepadėti sveikatai ryšio tarp sveikatos ir mėsos vartojimo nėra. Atrodo neblogai. Bet tarkime Europos Sąjunga vykdo EPIC tyrimą (http://en.wikipedia.org/wiki/European_Prospective_Investigation_into_Cancer_and_Nutrition) ir viskas nėra taip paprasta. Mėsos pusfabrikačiai (visokie rūkyti kumpiai, dešros ir pan.) koreliuoja su padidinta ligų rizika, tuo tarpu žiūrint į neapdorotą mėsa šio sąryšio nerasta (knygoje į tai visiškai neatsižvelgta). Taigi man įdomi knyga, kuri net kažkiek naudinga - na bent jau turėsiu, ką atsakyti žaliavalgiams ofise :-)