Projektą 1 nusprendžiau nutraukti. Idėja buvo nubėgti Vilniaus maratoną. Taigi nuo sausio bėgioju pagal Hal Higdon programą. Apart to, kad vieną karta sirgau (minus 2 savaitės, savaitė sirgimo, savaite nebėgiojimo atsistatymui), vieną kartą buvau komandiruotėje (minus 2 bėgimai), bėgiojau gana sąžiningai.

Kas gerai:

• Išmokau teisingiau bėgioti. Negaliu teigti, kad bėgioju teisingai (nes niekas nevertino), bet subjektyviai žinau, kad teisingiau negu prieš tai.

• Galiu nubėgti 20km (kad ir per 2.5h). Metų pradžioje šiaip taip nubėgdavau 5km (per 0.75h).

• Nekeičiant mitybos svoris nuo 86 nukrito iki 81 (apie 1kg / mėnesį). Žmonės tai pastebi :-)

Kas blogai:

• Bėgti daugiau negu 2.5h visai nesmagu (bent jau šiuo metu), o pilnam maratonui reiktų 5h. Mano tikslas geriau jaustis, o ne numirti bėgiojant. Atrodo, kad bėgimo programa į galą daro staigų kilimą viršun (atstumų atžvilgiu) ir mano organizmas panašu tam nelabai pasiruošęs.

Taigi projektą nutraukiu, nes, matau, kad ne viskas yra taip kaip norėtųsi. Taip pat atsitiko taip, kad vienas svarbus įvykis sutampa su maratono data. Galiausia svarbiau, kad sportas (taigi ir bėgimas) taptų rutina, o ne vienkartinis tikslas. Taigi bėgioti toliau bėgiosiu, bet tikslas bus gerinti bėgimo techniką, laiką ir galbūt ateis laikas, kai maratoną galėsiu nubėgti ne dėl to, kad išsikėliau tokį tikslą, o dėl to, kad paprasčiausiai galiu.