Šiemet sudalyvavau keliuose nowJapan renginiuose ir visai patiko, t.y. nuėjau į porą koncertų ir “Neregėtą Japoniją”.

YeYe koncertas buvo toks labai jau japoniškai mielas (turbūt turėčiau rašyti kawaii). Aišku smagiausia, kai jie bandė šiek tiek ir lietuviškai padainuoti:

Cuushe ir a-u-s koncerte labiausiai patiko, kad jis vyko bažnyčioje: seno ir naujo derinys. Na ir šiaip visa patirtis.

“Neregėta Japonija” visgi man labiausiai patikusi dalis (dar bus antra diena, bet ten dėl laiko stokos neisiu ir, tiesa sakant, nesijaučiu, kad daug prarasiu pagal programą). Peržvelgsiu keletą įdomesnių dalykų. Taigi tik įėjus į akis kliūna Sako Kojima (koks lietuviškas vardas :-) ). Va taip:

Vaikams įdomu. Man keista, nepatogu.

Nobuki Sugihara papasakojo šiek tiek apie savo tėvą. Va kai įvertini visas tas nematomas smulkmenas kokią riziką prisiėmė Sugihara, tai supranti koks nerealus asmuo tai buvo.

Birutė Mar papasakojo apie Japonų teatrą. Nesuprantu aš kartais teatro, o čia ypač, bet vistiek labai įdomu paklausyti buvo.

Kyoko Koma kalbėjo lietuviškai (ir angliškai kur pritrūko žodžių). Žodžiu, sekti buvo šiek tiek sudėtinga, bet šiaip labai įdomi paskaita apie kawaii ir apie tai, kas yra japoniška, internetą, kultūrą, kaip visa tai maišosi, imituojama ir kaip tos imitacijos tampa svarbesnės negu originalas.

Kristina Barancovaitė-Skindaravičienė papasakojo apie savo vyriškumo/moteriškumo tyrimus Japonijoje ir jos kultūroje. Tikrai įdomi paskaita. Skiriasi japonai nuo lietuvių, bet žiūriu ne tiek daug, kaip kitiems atrodo.