Šiemet antrą kartą sudalyvavau Lietuvos Psichologų Kongrese truputi kaip fotografas (nuotraukos čia) ir kaip dalyvis ta pačia proga. Kongresas vyko Klaipėdoje, tai teko proga vėl pasimėgauti Klaipėdos lėtumu ir neskubėjimu (kuris kartais mane kaip vilnietį erzina), bei įvertinti klaipėdiečių svetingumą. Kongresą šiemet organizavo Klaipėdos Universitetas kartu su Lietuvos Psichologų Sąjunga ir jie tikrai pasistengė.

Kultūrinė kongreso dalis, kai kur buvo labai stipri, pvz. mimės ir “Taško Teatras”. Tokia energija lengva užsikrėsti:

Maistas kavos pertraukėlių metu taip pat buvo superinis (kitą kartą kartais brangesnės konferencijos nesugeba pasiūlyti tokio kokybiško maisto).

Bet kokiu atveju į konferencijas žmonės važiuoja ne kultūros ir pavalgyti (ar bent jau tai ne pirminis tikslas). Aš pats kadangi nesu psichologas, tai man įdomūs du dalykai:

1. Kaip bendrauja kitos profesijos žmonės, kurie nuo IT kažkiek nutolę (pasirodo ne taip jau ir toli kaip gali pasirodyti žiūrint iš IT varpinės)? Kokios aktualijos ir t.t.

2. Ar aš kaip ne psichologas suprasiu ir atrasiu kažką naudingo sau?

Pirmuoju klausimu labai nesiplėsiu, bet pokalbių temos pačios įvairiausios (nuo psichologų priėmimo ir įvaizdžio visuomenėje iki dirbtinio intelekto). Aišku, visos tos diskusijos kongreso aplinkoje vystosi daug natūraliau, tiek dėl supančių žmonių tiek dėl pranešimų paskelbtų kongreso metu. Buvo išties įdomu stebėti pranešimus, kuriuose buvo minimos pavardės, kurios man visiškai nieko nesakė, bet kažką reiškia Lietuvos psichologijos pasaulyje (“Gučo apdovanojimas” ne psichologams turbūt nieko nesako). Bus tikrai įdomu stebėti kokie vardai po 50 metų taps istoriniais IT Lietuvoje. Taip pat buvo įdomu atrasti naujų priežasčių kodėl reikalingas psichologų praktinės veiklos įstatymas. Ar žinojote, kad psichologu Lietuvoje gali pasivadinti kas nori? Pvz. aš galiu pasivadint IT psichologu :-)

Man asmeniškai naudingesni pranešimai buvo susiję su darbo psichologija - kadangi šiek tiek domiuosi vadyba, tai buvo tikrai įdomu atrasti, kad Lietuvoje kai kuriais aspektais stebuklų nevyksta ir turime tas pačias problemas kaip ir visur kitur, bei turime lygiai taip pat dirbti motyvuotus žmones (Žiedelio pranešimas). Arba išgirsti patvirtinimą, kad geriausia dirbti vidutinio dydžio kompanijoje (nors nelabai paaiškėjo kodėl taip yra). Dar tikrai įdomus pranešimas buvo apie gimdymą namuose - taip, Lietuvoje psichologai tyrinėja ir tai. Iš pranešimų, kurie man asmeniškai nėra aktualūs, įdomus pasirodė pranešimas apie tai iš kokių detalių gali įtarti, kad jūs padarėte nusikaltimą ir bandote nuslėpti apie tai meluodamas/-a.

Iš esmės, jei aš kaip ne psichologas atrandu sau įdomių temų psichologų kongrese, manau, psichologams kongresas dar naudingesnis.