Dalius Daro

2019 m. balandžio 12 d., penktadienis

Gimdymas namuose: Teorija ir Praktika

„Gymdysiu namuose“ - pareiškė brangioji. Jau nebepamenu kada, bet tikriausiai gerokai prieš metus. Pareiškimas sukėlė įvairiausių minčių ir klausimų: ar tai saugu (gi galiu netekti dviejų artimų žmonių), kodėl būtent namuose, ar tai legalu (visos tos istorijos apie atvykstančią policiją tokiu atveju ir teismus, kurie prieš kelis metus vyko Lietuvoje) ir išvis kaip man reaguoti į tai? Taip po truputi prasidėjo mano lėtas domėjimasis šiuo klausimu. Taigi…

Ar saugu?

Trumpas atsakymas: jeigu tai planuotas gimdymas namuose, jam pasiruošta, nėštumas yra mažos rizikos, esate vidurinės ar aukštesnės klasės atstovė, tai rizika tikėtina net mažesnė negu gimdant ligoninėje. Jeigu tai nėra pirmas gimdymas, rizika dar mažėja.

Mokslinių tyrimų šia tema yra nemažai ir įvairių. Įdomiausia šalis šiuo klausimu yra Olandija, kur vyksta daugiausiai gimdymų namuose Europos Sąjungoje. Tiesa, Olandijoje gimdymų namuose mažėja nuo maždaug 75% apie 1970-us iki 12% šiais laikais, nes olandės visgi nori gimdyti be skausmo, o ir pačioje Olandijoje apie 2010 žiniasklaida buvo paleidusi baimės kompaniją dėl gimdymų namuose. Visgi Olandija su tokiais dideliais gimdymo namuose procentais yra gera terpė tirti gimdymus namuose. Be to pagal ankstyvas kūdikių mirtis gana palyginama su Lietuva. Pagal Eurostato duomenis 2016’ais Lietuvoje mirdavo 1.5 kūdikio iš 1000, o Olandijoje 2 (Šaltinis: Eurostat’as reikia ieškoti apie „Early neonatal mortality rate“ - deja neradau būdo pateikti nuorodą).

Taigi keletas pavyzdžių:

Aišku, nebūtina apsiriboti Olandija ir galima žiūrėti kitų šalių tyrimus, ką aš beje ir dariau, bet Olandijos pavyzdys man asmeniškai pasirodė artimiausias.

Gimdymas ligoninėje beje negarantuoja, kad pagalbą jums ar jūsų kūdikiui galės suteikti. Labai gali būti, kad lygiai taip pat kaip gimdant namuose teks vežti į didesnę ligoninę, kurioje yra specialistai ir/ar įranga, kuri gali padėti toje situacijoje (tarkime ši istorija).

Ar verta?

Kadangi jau žinome, kad tai saugu - kitas klausimas ar verta? Čia išvardinsiu tik pora privalumų: mažiau problemų žindant (nors tikėtina, kad gimdančios namuose, tiesiog viskam labiau pasiruošia) ir mažesnė pogimdyminės depresijos rizika. Šių dviejų man asmeniškai pakako, bet yra ir daugiau. Žinoma, namuose teks gimdyti be nuskausminimo, bet čia kiekvienos moters teisė rinktis kaip jai gimdyti.

Šia tema daromas bent vienas tyrimas ir Lietuvoje. Jurgita Smiltė Jasiulionė LPK 2018 skaitė pranešimą „GIMDYMAS NAMUOSE: (NE)ATSAKINGŲ MOTERŲ PASIRINKIMAS?“ (santrauką galima rasti Pranešimų santraukų leidinys).

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad gimdymas namuose mane dar labiau suartino su žmona (bent jau šiam laikotarpiui). Yra ir kitų dalykų, bet jie sunkiau paaiškinami ir įvertinami, todėl jų neminėsiu.

Kitas dalykas: gimdymas namuose nebuvo tik “Tėveli, dabar pasitraukite ir leiskite mums dirbti”. Pats rišau virkštelę (drebančiomis rankomis nuo nuovargio) ir ją kirpau, o ne rituališkai (kaip man buvo ligoninėje) nukirpau ją kažkur per vidurį (kur išvis nėra jokios prasmės jos kirpti).

Šaltiniai:

Ar tai legalu?

Nuo 2019, tai Lietuvoje legalu. Buvo smagu apie tai išgirsti nėštumo metu. Deja čia geros naujienos baigiasi. Maždaug iki vasario vidurio užtruko kol ministerija patvirtino tvarką ligoninėms, kad jos galėtų teikti gimdymo paslaugą namuose ir, žinoma, šiuo metu tikriausiai vis dar nėra nė vienos įstaigos, kuri tokią paslaugą teiktų. Ir turbūt greitai neatsiras, nes ministerija taiko skirtingus standartus gimdymams ligoninėse ir namuose, jei aš teisingai suprantu situaciją.

Taigi gimdyti namuose legalu, bet legaliai tokios paslaugos neįsigysite.

Mūsų vaikas gimė namuose (tai jau atskira istorija), o toliau viskas buvo gana paprasta. Trečią dieną po gimdymo, kai jau buvome atsigavę šiek tiek, nuvažiavau į polikliniką ir parašiau prašymą sudaryti Gydytojų Konsultacinę Komisiją įvertinti žmonos ir kūdikio sveikatos būklę. Kitą dieną atvažiavo gydytoja į namus ir per 5 minutes apžiūrėjusi kūdikį pasakė, kad viskas gerai. Tada žmonai teko nuvykti, kad ją apžiūrėtų jos ginekologė, čia buvo užtrukta truputi ilgiau (Pastaba: čia turbūt verta gerai sutarti su savo ginekologe arba bent jau žinoti įstatymus). Dar kitą darbo dieną turėjau pažymėjimą, kad mano sūnus gimęs.

Gydytojų reakcijos iš esmės buvo draugiškos. Gal tik viena užuomina iš vienos gydytojos, kad jeigu gimdome namuose, tai gal ir gydytojų mums nereikia. Su policija reikalų neturėjome - tik mano sapnuose.

Dar po to reikėjo jau patiems suvažinėti, kad būtų atliktos visos procedūros, kurios padaromos gimdymo namuose: visokie sveikatos patikrinimai ir skiepai. Čia jau teko sulaukti daugiau gydytojų smalsumo ir klausimų, stereotipinių prielaidų, kad jei gimdėme namuose, tai kaip čia nesame antivakseriai, ar pastebėjimų kad rizikavome (panašu, kad gydytojo vardas neužtikrina domėjimosi savo sritimi).

Kas toliau?

O toliau jau teks patiems priimti sprendimus ir patiems prisiimti atsakomybę, jeigu norėsite gimdyti namie. Jeigu jūs esate žmogus, kuris jaučiasi geriau, kai atsakingas kažkas kitas („aš nekaltas, aplinka kalta“), tai gimdymo namuose galbūt ir venkite. Kitu atveju paieškokite aplinkoje pažįstamų, kurie gimdė namuose. Išsiaiškinkite kaip jie ruošėsi gimdymui, pvz.: gal lankė kursus, skaitė knygas, žiūrėjo filmus ar dar kažką. Ar jie tai darė vieni (būna ir taip) ar į pagalbą kvietėsi pribuvėją ar dulą (o gal abi?)? Žodžiu, įvertinkite ar tai tikrai jums tinka ir reikalinga, ar esate tam pasiruošę.

Vienintelis patarimas iš mano pusės būtų išspręsti visas abejones, kurios kyla. Vienos smulkios buvau neišsprendęs ir truputi dėl to gailiuosi. Gerai, kad tai buvo smulkmena, tai visko nesugadino.