Turbūt viena geriausių mokslinių knygų iš tų kurias teko perskaityti pastaruoju metu. Knygoje aprašyta 100 būdų kaip sustabdyti globalinį atšilimą (80 realiai vykstančių ir 20 galimų). Knyga turi ir savo internetinį puslapį https://www.drawdown.org/, jei nenorite pirkti knygos galite bent jau ten pasižiūrėti.

Tai visų pirma kodėl man patiko ši knyga ir kas man joje užstrigo:

• Ji kokybiška visais aspektais: informacija surinkta naudojant mokslinius metodus, knygą įdomu skaityti (ypač jei pagauni žaidimus angliškais žodžiais) ir viską puošia tikrai nuostabios nuotraukos.

• Jaučiuosi užpildęs įvairias žinių skyles apie globalinį atšilimą ir kovos su juo budus. Pasirodo skylių buvo ne tiek ir mažai.

• Sužinojau, kad dauguma globalinio atšilimo sustabdymo sprendimų reikalauja didelių pradinių investicijų, bet galutiniame rezultate jos dažnai atsiperka su kaupu. Iš esmės tai reiškia, kad reikia valstybių įsikišimo.

• Supratau, kad jei neįvyks technologinių proveržių, tai situacija tikėtina tik blogės. Galbūt paradoksalu, kad įvykus kokiam technologiniam proveržiui (pvz. žmonės suvaldys branduolių sąlajos energiją), žmonės visiškai nesigaudantys situacijoje galės šnekėti, kad niekada globalinio atšilimo pavojaus ir nebuvo.

• Nustebau, kad visiškai nežinau kokios valstybės ir kaip prisideda darant šį pasaulį geresne vieta mums visiems.

• Iš esmės nėra vienos sidabrinės kulkos išspręsti šios problemos.

Ir ta proga pagalvojau peržvelgsiu kas jau daroma Lietuvoje, ką dar galime padaryti kaip visuomenė (kol to neliepė ES) ir kiekvienas asmeniškai. Bandysiu vertinti atsižvelgiant ir į ekonominę situaciją (tarkime siūlymas persėsti į elektromobilius Lietuvoje būtų visiškai utopinis). Taip pat nebandysiu aprašyti visų galimų sprendimų - tik tuos, kurie man pasirodė įdomesni arba aktualesni.

Kas jau daroma Lietuvoje?

• Alternatyvi energetika. Dėka ES Lietuvoje tai jau vyksta įvairiomis formomis: vėjo energetika, nuo 2020 A++ efektyvumo gyvenamasis būstas ir t.t.

• Biomasės naudojimas energetikoje. Nors Lietuvoje tai nevyksta be problemų. Iš kitos pusės knygos autoriai žvelgia į šį sprendimą kaip “jungiantį” (“bridge”) sprendimą.

• Centrinis šildymas. Taip, Lietuvoje jis įprastas (mes patenkame į penketuką šalių, tokiu būdu šildančių savo žmones - šaltinis, bet yra daug šalių, kurios tik pradeda plačiau taikyti tokį šildymo būdą.

• Renovacija - kad ir lėtai vyksta.

Ką dar būtų galima padaryti Lietuvoje?

• Maisto atliekų rūšiavimas. Tiesa, šito ES jau reikalauja ir jei tai nebus daroma, Lietuvai teks mokėti baudas.

• Ūkininkavimas ir gyvulininkystė miškuose arba tarp medžių. Knygoje aprašyti įvairūs būdai kaip tą galima daryti. Pliusas, kad tokiu atveju galima atsisakyti cheminių trąšų. Tiesa, nesitikiu, kad pas mus tas įvyks greitu metu, nes politiniai žalieji vienoje partijoje su labai nežaliu Ramūnu. Na bet, jei būtų įdomu paskaityti apie tai, tai raktiniai žodžiai Multistrata Agroforestry, Silvopasture, Tree Intercropping, Intensive Silvopasture.

• Miestai pritaikyti pėstiesiems ir dviratininkams (visais metų laikais). Dedikuotos eismo juostos viešajam transportui. Šimašius kitai kadencijai pristatė 12 ambicijų Vilniuje ir visus šiuos dalykus kažkokia forma bus bandoma daryti.

• Žali stogai. Nesu tikras kaip tai pasiteisintų Lietuvoje.

• Miškų (ypač sengirių) ir durpynų apsauga.

Ką galime padaryti kiekvienas asmeniškai?

• Valgyti mažiau mėsos. Tiesa sakant, tikėtina, kad tą teks padaryti vistiek. Jei pasiteisins ūkininkavimas jūroje, tai tikėtina, kad valgomos jūros žolės ir gėrybės ateityje bus labiau įperkamas produktas nei mėsa.

• Dažniau naudotis dviračiu. Elektrinės dviratės priemonės atrodo irgi geras variantas.

• Mažiau skraidyti lėktuvais be reikalo.

• Rūšiuoti šiukšles, jei dar to nedarote.

• Jeigu turite HFC kondicionierių, kuo greičiau jį pasikeiskite.

• Naudoti LED lemputes.

• Naudoti taupesnes dušo galvutes (knygoje paminėta WaterSense, bet gal yra ir europietiškų sprendimų?).

• Šviestis ir šviesti kitus apie globalinį atšilimą. Be prievartos.