Visi

Apie miškus ir klimatą

Galbūt maždaug vasaros pabaigoje matėte įrašus Facebook’e ar kituose socialiniuose tinkluose apie degančius Amazonės miškus ir, žinoma, prie to dažnai buvo prikabinta sensacinga žinutė kaip tai yra blogai, kaip klimato pasikeitimas mus greitu metu pribaigs ir galbūt kam nors ten paaukokite.

Ir visame tame man pritrūko ramaus požiūrio į situaciją. Taigi bandžiau iš įvairių gabaliukų susirinkti informaciją ir susidaryti savo nuomonę.

Pradėkime nuo Amazonės miškų. Global Fire Emissions Database turi informacijos apie gaisrus (tame tarpe ir apie Amazonės miškus). Apibendrinimą (spalio 7ta) apie Amazonės miškus galime rasti „Updated Fire Counts over the Legal Amazon (October)„ straipsnyje:

Cumulative active fire detections from May 1st through October 1st from MODIS (Aqua + Terra) and VIIRS (SNPP) show that fire detections in 2019 have fallen below cumulative levels of fire activity detected in 2012 (the start of the VIIRS record) and 2017 across the Legal Amazon. Through the end of September, fires in 2019 were more intense than any year since 2012, measured in terms of fire radiative power, consistent with the observed increase in deforestation this year.

Taigi, gaisrai buvo intensyviausi nuo 2012-ųjų, nors bendras jų skaičius buvo ir mažesnis. Iš esmės, nors situacija ir kitokia, bet kažkas radikaliai kito klimato kaitos atžvilgiu neįvyko. Mes ir toliau kaip varlės tupime po truputi šylančiame puode. Gana neblogai situaciją Brazilijoje (kuriai priklauso daugiausiai Amazonės miškų) aprašyta „Time“ straipsnyje „The Amazon Rain Forest Is Nearly Gone“. Galbūt labiausiai užkliuvęs dalykas, kad tai tiesiog Bolsonaro valdžios padaryti pakeitimai, kurie Amazonės miškų situaciją pablogino. Šioje situacijoje labiau reiktų kalbėti apie korupciją ir/ar bendruomenių tragediją.

Dar kitokią (gana optimistinę) perspektyvą galima rasti „Forbes“ straipsnyje „Why Everything They Say About The Amazon, Including That It’s The ‘Lungs Of The World,’ Is Wrong“. Iš šio ir kitų panašių straipsnių galima sužinoti, kad Amazonės miškai, kad ir kokie svarbūs bebūtų, jų reikšmė yra šiek tiek pervertinama. Iš esmės, ką galime išmokti čia, kad neteisinga informacija yra skleidžiama iš visų pusių ir atsirinkti reikia tikrai atidžiai.

Bet čia nesustokime. Amazonės miškai dega, bet tai tėra tik dalelė dėlionės. „Drawdown“ knygoje, kurią apžvelgiau prieš kiek laiko, su miškais yra susiję bent keli sprendimai:

(Pastaba: sąrašas pagal CO2 visai įdomus)

Miškų (at)sodinimas yra minimas kaip vienas iš globalinio atšilimo sprendimų. Liepą „Science“ žurnale buvo paskelbtas tyrimas „The global tree restoration potential“. Žodžiu, Šveicarijoje mokslininkai panaudoję mašininį mokymą (machine learning) identifikavo šalis, kuriose galima sodinti medžius (nes žemė tose vietose vistiek nenaudojama žmonių) ir sugerti daugiau negu 200 gigatonų anglies. Apie medžius galbūt net matėte šiame trumpame filme su Greta Thunberg:

Ar tai reiškia, kad galime tiesiog sodinti medžius ir pamiršti visas problemas? Atrodo, ne viskas taip paprasta. Tyrimas gana greitai sulaukė daug kritikos ir jie netgi parašė atsakymą į kritiką. Keletas įdomesnių straipsnių apie tai:

Apibendrinus, medžių sodinimas yra gerai. Tai nėra galutinis sprendimas, bet tai yra vienas iš sprendimų ir tai verta daryti. Tuo pačiu mes turime mažinti iškastinio kurio sunaudojimą, investuoti į alternatyvius energijos šaltinius, saugoti esamus miškus (ir kitas ekologines sistemas). Tiesa, net medžių sodinimas turi būti daromas teisingai (kad per paprasta nebūtų): „Planting trees is only a good news story if it’s done right“ .

Tuo pačiu pakalbėkime apie Lietuvą. „Valstiečių ir žaliųjų“ aplinkosaugos ministras apie miškus lyg ir yra pasakęs, kad situacija Lietuvoje ne itin skiriasi nuo kaimyninių šalių (gaila nerandu citatos). Taigi pasiimame šalių sąrašą pagal miškų plotą iš wikipedijos (čia) ir padarome maža lentelę pagal šalis (pirmas absoliutus plotas, antras teritorijos procentas):

Lenkija         90000   28.80%
Baltarusija     80334   38.60%
Latvija         38755   60.00%
Estija          23066   61.00%
Lietuva         21223   33.00%

Žodžiu, turime neblogą potencialą. Dar tuo pačiu atradau projektą „Bonn Challenge“, kuriame ties L raide Lietuvos nėra (bent jau Latvijos irgi). Galbūt kaip nors, kada nors.

Mano būdas, prisidėti prie medžių sodinimo yra per „Atviruko“ projektą, bet tą tikrai galite daryti ir patys. „Šimtmečių girios“ galite rasti daugiau informacijos kaip tai padaryti.

Ir pabaigai, jei reikia įkvėpimo, rekomenduoju pažiūrėti filmą „Žemės druska“ apie Sebastião Ribeiro Salgado. Dalis filmo skirta Instituto Terra apie medžių sodinimą.